2014 m. rugpjūčio 24 d., sekmadienis

ate vasara

 Labas draugai ir ne draugai!
laukiam tos vasaros taip kantriai visus 9 mėnesius, o ji pribėga kaip 3 dienos.. :(
Na, o dabar prasidės 10 klasė. 
Pats smagumas - egzaminai. 
Vien pagalvojus apie matematikos egzaminą norisi būti užmigdytai rugsėjo 1 ir pažadintai birželio gale, kada viskas bus baigta. 
Dėl lietuvių egzamino jau 8 klasėje buvau visiškai rami. 
Visada mokėjau lietuvių kalbą, mylėjau rašymą ir buvau gabi literatūrai. Net lietuvių kalbos mokytoja yra pasakius : va , kad tau visi dalykai sektųsi kaip lietuvių kalba, niekada neturėtum problemų. 
Teks daug ir ilgai sėdėti prie matematikos užduočių , nes per egzaminus pasakymas : svarbiausia pastangos - nepaeina. 
Teks DAUG mokytis , ir atsisveikinti su lauku kuriame pratūnau po 5, 6 valandas. 
Vasara tuo ir yra gerai ,kad turiu visišką laisvę nuo laiko. Pamiršit kalendoriaus dienas, laikrodžio rodykles ir tiesiog gyveni be rūpesčių iki rugpjūčio vidurio. 
Na, o dabar kai vis dažniau gaunu klausimą: 
- Ieva, kaip tavo vasara? 
Ji nebuvo labai ypatinga, ar net labai gera, tiesiog leidau laiką su savo pačia geriausia drauge ir kitomis draugėmis. 
 Aš nei noriu į mokyklą, nei ne. 
Taip, prasidės mokykla, vėl bus ką veikti, bus veiklos, nes didžiausias mano priešas : nuobodulys -  iš kitos pusės ; kirčiavimo kontrolinis , visas tas privalomos literatūros skaitymas - atbaido. 
Bet pliusų daugiau nei minusų, todėl jau grįžimas į ją bus malonus. 

Baigiasi tiek laukta, tiek svajota, tiek planuota vasara. 
Liko tik nuotraukos ir atsiminimai kurie mus kurį laiką guos, tol kol vėl imsim laukti kitos. 

Labai tikiuosi , kad jūsų vasaros pabaiga laiminga - be traumų, mėlynių ir tik su geriausiais atsiminimais, neliūdėkit, nors vasara baigiasi! :)





Tikiuosi patiko. :))!

2014 m. rugpjūčio 5 d., antradienis

Dabartiniai vaikai

Labas! 
Draugai ir ne. 
Rašau, vėl rašau ir nebe po mėnesio.. ir tai keista net man pačiai, bet man tai patinka ir net labai. 
Vasarą kai laisvo per akis ir iš to neturėjimo ką veikti nežinai kur dėtis, belieka sugalvoti ką veikti. 
Vakar visą dieną skaičiau, šiandien rašau. 
Šiuolaikiniai vaikai, ne ne visi, bet dauguma.. Kartais pažiūri į mūsų kartos merginų nuotraukas, visos atrodo taip jaunai, duotum 14 metų,  o dabar pažiūri į iš tikro 14 metų ir negali patikėti , nes atrodo 18. 
Mažesniems atrodo, kad būti didesniam  yra labai šaunu! pareini vėliau, tėvai daugiau leidžia, o vyresniems kaip atrodo, kad būti vaiku geriau.. Valgai miegi ir žaidi. 
Dvylikametės verkia dėl nelaimingos meilės. 
Aš 12 metų dar nė megztinio  normaliai nesulankstydavau , o čia dabar meilės dramos. Mm.. 
Gal 15 m ir jau turi supratimą apie tą meilę , bet 11 - 12 - abejoju. 
13 metų 98' kartai rūpėjo mokslai ir draugai, o dabar prisidažo per dieną tiek kiek aš per visą gyvenimą, rūko,  nesimoko, geria ir viską pateisini žodeliu : YOLO. Tai nepasiteisinimas elgtis kvailai. 
Nu aišku ne visi tokie. Nepagalvokit, kad užsipuoliau čia visus vaikus..  Yra daugybė šaunių ir motyvuotų, aktyvių įvairioje veikloje ir tai labai džiugu! 
BET. Ne visi tokie, tokių mažuma.
Filmuoja video kuriame mušasi. drasko vienas kitą.. man tai baisiai . 
Ankščiau praeidavome pro vyresnius nuleidę galvas, o dabar bijom praeiti pro 4 m vaiką, kad iš kokio akmens nepaleistų. 
Dauguma sėdi prie prilipę prie kompiuterių prie CS, Lol'o ir kitų.. ir man paaiškinkit, nu koks įdomumas (?) 
Suprantu galima 1, 2 val , bet kai sėdi nuo ryto iki vėlyvos nakties tai man visiškai nesuprantama.. kaip nenusibosta.
Žinoma, laikai modernesni, kitokie.. ir mano požiūris kiek senas gal , bet jis toks . 
Nuoširdžiai man gaila vaikų kurie neturėjo ir neturi vaikystės, nes praeikvoja ją : gerdami, rūkydami ir sėdėdami Facebook'e .
Jie nesupranta, kad vaikystėje dūžta tik puodukai , kad visi atsisveikinimai baigiasi: iki rytojaus! ,  o skauda tik nubrozdintus kelius. 
Bet tai jų pasirinkimas ir tikėkimės, vieną dieną, įvyks nušvitimas ir jie susipras. 

Kai buvau mažesnė, aš susikišdavau rankas po maike ir sakydavau kitiems, kad neturiu rankų. Miegodavau su visais pliušiniais žaislais, kad nei vienas nesijaustų atstumtas. Turėjau tą rašiklį keturių spalvų ir bandydavau iškišti visas spalvas vienu metu. Įpildavau limonado į kamštelį ir apsimesdavau, kad geriu šotus .Laukdavau už durų, kad kažką išgąsdinti, bet neišlaukdavau, nes atsibosdavo arba užsimanydavau sisioti. Kaip baisiausi žodžiai girdėti gyvenime buvo ''Viską pasakysiu mamai''. Apsimesdavau miegančia, kad nuneštų mane į lovą. Žiūrėdavau stiklu bėgančius lietaus lašelius ir įsivaizduodavau, kad tai lenktynės. Vieninteliai netikri draugai buvo tik tie nematomi. Prarydavau vaisių sėklas ir bijodavau mirti, nes medis išaugs mano pilve. Šokinėdavau prie elektros jungiklio, norėdama įrodyt kitiems, kad jau pasiekiu. Vienintelis galvos skausmas buvo tai, kad nebaigdavau žaisti kokio žaidimo lauke nes reikdavo eiti namo. Prisimenu, kai galvodavau kaip puiku būti užaugusiai..


Na,  išsiliejau šia tema. 
Tikiuosi kaip visada patiko!
Nepamirškit šypsotis! 









Ramu, ramu.. 




Pavasariukas

 Labas! ;) Ir vėl rašau , nes rašymas yra mano gyvenimo pomėgis. Jau pažįstami žino kur kreiptis ,jei neišgali ko parašyti. Pavasaris ...