2014 m. gruodžio 26 d., penktadienis

ate 2014

Labas draugai arba ne. 
Atėjo pačios gražiausios metų šventės - kalėdos ir kūčios ( nežinau ar reikia rašyti iš didžiosios raidės) 
Laukėm, laukėm ir sulaukėm. 
Visus, visus mažus ir didelius aš noriu pasveikinti.
Ir daug jums jau visko prilinkėta, bet svarbiausia, ką noriu palinkėti aš tai gražių  ir prasmingų akimirkų su šeima, juk ją turim vieną vienintelę, tad džiaukitės, mylėkit vieni kitus ir būkit laimingi! 
Šventės.. toks gražus ir stebuklingas laikas.
Visada jų laukiau..mažesnė dėl dovanos, o dabar dėl tų gražių akimirkų su artimais žmonėmis. Mokslai atima tikrai daug laiko, ir jo labai mažai, aš prašiau Kalėdų senelio, padovanoti laiko, ir tikiuosi jis išpildė mano norą, ir dabar turėsiu jo daugiau.
Šeima pats brangiausias turtas, ir kai jie visi susirenka prie vieno stalo, negali būti didesnės laimės.
Tokias akimirkas norisi uždaryti į kokią dėžutę, kad bet kada galėtum atidaryti ir džiaugtis.
Ir kai pagalvoji, apie tuos kurie jos neturi, net pasigaili, kad pasakai  jiems kartais piktesnį žodį.
Bet kad ir kaip kartais pyktum, juos myli iš visos savo širdies, ir iki pat jos gelmių esi dėkingas, kad jie yra.
Vienintelė diena metuose kai pajunti, kad turi skrandį, kai maisto tiek , kad užtektų savaitei, ir kai kitą dieną jau nebenori nieko.
Bet tai kai nori dažniausiai nėra, bet per šventes kai jau nebenori vistiek prikrautas stalas. 
Bet tos šventės tik kartą metuose.. turbūt dėl to dar labiau laukiamos. 



Taip pamažu ir neskubėdami išeina 2014. Visas 365 metų dienas, kaip kokią knygą pildėm prisiminimais, kartais gražesniais, kartais iš vis liūdnais, bet pagaliau tą knygą pabaigsim ir pradėsim naują - 2015 metų istoriją.
Galiu drąsiai teigti, kad pas mane daugiau gražių. Per šiuos metus pažinau dar daugiau nuostabių žmonių, ir aišku nebuvo apseita  be tų kurie nebuvo tokie, bet vieni kaip visada atnešė laimė, o kiti patirtį. 
Žinoma, kiekvieni metai išmoki kažko. 
Mane išmokė būti savimi. Nesvarbu kur esi ir su kuo. Gaili apsimesti, vaidinti, bet geriausiai jausiesi kai būsi tas kas esi ir su tais kurie tave tokį priima. Su tavo trūkumais ir privalumais. 
TODĖL TO IR PALINKĖSIU : VISADA BŪKIT SAVIMI, NES TOKIUS JUS PRIIMA IR MYLI ŽMONĖS. 

Kaip visada pradėsim ir mes  dalinti pažadus:
geriau mokytis
nebesikeikti
daugiau skaityti
nebesėdėti tiek prie kompiuterio
susirasti mylimą žmogų
nebesipykti su mama.
O mano pažadas bus nebesikeikti, nu aš stengiuosi, bet išsprūsta, tad reikės stengtis, kad nebe išsprūstų.
Šiaip ar taip , kad ir ką pažadėsit, svarbiausia yra  tesėti.


Na, dar visko jums prilinkės, o aš tiesiog pabaigai noriu pasakyti, kad atversim naujus metus, naujus 365 puslapius, tad įrašykit į ją tik visa, kas geriausia. ♥





Garantuotai 2014  hitas


2014 m. spalio 3 d., penktadienis

Šiuolaikinė meilė

Labas! ♥
Tai jau antras įrašas kai noriu tiesiog išlieti savo mintis. 
Ir šį kartą rašysiu apie šiuolaikinę meilę. 
Pažiūriu taip iš šono ir net keista.
Padraugauja dvi savaites po to : ate ir vadina tai santykiais. Man tai čia vaikų žaidimai. 
Arba bendrauja tik laidais. 
Sako man : turiu vaikiną 
nu gerai sakau, smagu, o tai iš kur jis? 
Ai Šiaulių. 
Klausiu : buvot susitikę? 
Ai ne  ir net nežinau ar susitiksim.. 
:D:D nu ir nežinau juoktis ar verkti. 
Nu bent mano supratimu jei jau nori turėti tą žmogų šalia tai todėl  ,kad tau patinka su juo būti, bendrauti, bet draugauti tik todėl , kad pasirašinėti patinka tai.. kas per:? 
Juk žmonės per susirašinėjimą vienokie, ypač vaikinai drąsesni ,o realiai tai būna kitaip ir be to nebūtina draugaut, kad galėtum pasirašinėt.. nu komedija man tokie santykiai. 
Yra ir trečias variantas. 
Kasdien skundžiasi: jis mane siuntinėja, jis mane ignoruoja.. bet toliau būna kartu su tuo vaikinu. 
Ar tikrai tos panelės savigarbos neturi?  Jei jau blogai, nesi laiminga tai susirask kitą, tokį kuris mylės ir gerbs, o ne lakstyk paskui tą kuriam vienodai. 
O va toks topinis dalykas kai būna su žmogumi dėl automobilio, dėl pinigų ar šiaip naudos. 
Tokios merginos man asmeniškai bjaurios. 
Lyg vaikinas kuris turi automobilį. geresnis už tą kuris neturi? Kur logika. 
Juk vaikinai ir nori būti mylimi ir ne dėl pinigų , o asmenybės. 
Šiuolaikinis bendravimas aišku sms, laidais viskas juk keičiasi laikais, technologijos. 
Neatrašo 10  minučių nu ir isterikuoja. 
Juk žmonės laiškų po 3 dienas laukdavo, ir be to juk vaikinas nesėdi į tą telefoną įlindęs. 
Keistai taip. 
Žinoma, ne visi dabar tokie. 
Yra daug porų kurios draugauja jau taip ilgai.. ypač čia Šilutėj mažam miestelį lengvai eina pastebėti.. draugauja metus, du.. nu kai fainiai kai dar yra tokių žmonių!
Kai matau laimingą porą - niekada nepavydžiu. 
Jiems ir  kartais buvo sunku, bet kitaip nei kiti jie nepasidavė. ♥
Ir aišku, pats gražiausias dalykas kai du žmonės myli vienas kitą labai ilgai, kartais net visą gyvenimą, iki mirties. 
Kaip gražu! 
Kaip mano seneliai kartu 40 metų. 
Va čia manau tikra meilė. Kai su vienu žmogumi, neieškant geresnių. 
Tobula tikrai. 
Ir ne vienos merginos svajonė rasti tokį, nu gal rasim, juk dar visas gyvenimas prieš mūsų akis. 
Tokie mano pastebėjimai ar pamąstymai šia tema, viskas tik mano nuomonė, nepriimkit visko labai rimtai. 
Ir šypsokitės! 









Būkit laimingi ♥



2014 m. rugpjūčio 24 d., sekmadienis

ate vasara

 Labas draugai ir ne draugai!
laukiam tos vasaros taip kantriai visus 9 mėnesius, o ji pribėga kaip 3 dienos.. :(
Na, o dabar prasidės 10 klasė. 
Pats smagumas - egzaminai. 
Vien pagalvojus apie matematikos egzaminą norisi būti užmigdytai rugsėjo 1 ir pažadintai birželio gale, kada viskas bus baigta. 
Dėl lietuvių egzamino jau 8 klasėje buvau visiškai rami. 
Visada mokėjau lietuvių kalbą, mylėjau rašymą ir buvau gabi literatūrai. Net lietuvių kalbos mokytoja yra pasakius : va , kad tau visi dalykai sektųsi kaip lietuvių kalba, niekada neturėtum problemų. 
Teks daug ir ilgai sėdėti prie matematikos užduočių , nes per egzaminus pasakymas : svarbiausia pastangos - nepaeina. 
Teks DAUG mokytis , ir atsisveikinti su lauku kuriame pratūnau po 5, 6 valandas. 
Vasara tuo ir yra gerai ,kad turiu visišką laisvę nuo laiko. Pamiršit kalendoriaus dienas, laikrodžio rodykles ir tiesiog gyveni be rūpesčių iki rugpjūčio vidurio. 
Na, o dabar kai vis dažniau gaunu klausimą: 
- Ieva, kaip tavo vasara? 
Ji nebuvo labai ypatinga, ar net labai gera, tiesiog leidau laiką su savo pačia geriausia drauge ir kitomis draugėmis. 
 Aš nei noriu į mokyklą, nei ne. 
Taip, prasidės mokykla, vėl bus ką veikti, bus veiklos, nes didžiausias mano priešas : nuobodulys -  iš kitos pusės ; kirčiavimo kontrolinis , visas tas privalomos literatūros skaitymas - atbaido. 
Bet pliusų daugiau nei minusų, todėl jau grįžimas į ją bus malonus. 

Baigiasi tiek laukta, tiek svajota, tiek planuota vasara. 
Liko tik nuotraukos ir atsiminimai kurie mus kurį laiką guos, tol kol vėl imsim laukti kitos. 

Labai tikiuosi , kad jūsų vasaros pabaiga laiminga - be traumų, mėlynių ir tik su geriausiais atsiminimais, neliūdėkit, nors vasara baigiasi! :)





Tikiuosi patiko. :))!

2014 m. rugpjūčio 5 d., antradienis

Dabartiniai vaikai

Labas! 
Draugai ir ne. 
Rašau, vėl rašau ir nebe po mėnesio.. ir tai keista net man pačiai, bet man tai patinka ir net labai. 
Vasarą kai laisvo per akis ir iš to neturėjimo ką veikti nežinai kur dėtis, belieka sugalvoti ką veikti. 
Vakar visą dieną skaičiau, šiandien rašau. 
Šiuolaikiniai vaikai, ne ne visi, bet dauguma.. Kartais pažiūri į mūsų kartos merginų nuotraukas, visos atrodo taip jaunai, duotum 14 metų,  o dabar pažiūri į iš tikro 14 metų ir negali patikėti , nes atrodo 18. 
Mažesniems atrodo, kad būti didesniam  yra labai šaunu! pareini vėliau, tėvai daugiau leidžia, o vyresniems kaip atrodo, kad būti vaiku geriau.. Valgai miegi ir žaidi. 
Dvylikametės verkia dėl nelaimingos meilės. 
Aš 12 metų dar nė megztinio  normaliai nesulankstydavau , o čia dabar meilės dramos. Mm.. 
Gal 15 m ir jau turi supratimą apie tą meilę , bet 11 - 12 - abejoju. 
13 metų 98' kartai rūpėjo mokslai ir draugai, o dabar prisidažo per dieną tiek kiek aš per visą gyvenimą, rūko,  nesimoko, geria ir viską pateisini žodeliu : YOLO. Tai nepasiteisinimas elgtis kvailai. 
Nu aišku ne visi tokie. Nepagalvokit, kad užsipuoliau čia visus vaikus..  Yra daugybė šaunių ir motyvuotų, aktyvių įvairioje veikloje ir tai labai džiugu! 
BET. Ne visi tokie, tokių mažuma.
Filmuoja video kuriame mušasi. drasko vienas kitą.. man tai baisiai . 
Ankščiau praeidavome pro vyresnius nuleidę galvas, o dabar bijom praeiti pro 4 m vaiką, kad iš kokio akmens nepaleistų. 
Dauguma sėdi prie prilipę prie kompiuterių prie CS, Lol'o ir kitų.. ir man paaiškinkit, nu koks įdomumas (?) 
Suprantu galima 1, 2 val , bet kai sėdi nuo ryto iki vėlyvos nakties tai man visiškai nesuprantama.. kaip nenusibosta.
Žinoma, laikai modernesni, kitokie.. ir mano požiūris kiek senas gal , bet jis toks . 
Nuoširdžiai man gaila vaikų kurie neturėjo ir neturi vaikystės, nes praeikvoja ją : gerdami, rūkydami ir sėdėdami Facebook'e .
Jie nesupranta, kad vaikystėje dūžta tik puodukai , kad visi atsisveikinimai baigiasi: iki rytojaus! ,  o skauda tik nubrozdintus kelius. 
Bet tai jų pasirinkimas ir tikėkimės, vieną dieną, įvyks nušvitimas ir jie susipras. 

Kai buvau mažesnė, aš susikišdavau rankas po maike ir sakydavau kitiems, kad neturiu rankų. Miegodavau su visais pliušiniais žaislais, kad nei vienas nesijaustų atstumtas. Turėjau tą rašiklį keturių spalvų ir bandydavau iškišti visas spalvas vienu metu. Įpildavau limonado į kamštelį ir apsimesdavau, kad geriu šotus .Laukdavau už durų, kad kažką išgąsdinti, bet neišlaukdavau, nes atsibosdavo arba užsimanydavau sisioti. Kaip baisiausi žodžiai girdėti gyvenime buvo ''Viską pasakysiu mamai''. Apsimesdavau miegančia, kad nuneštų mane į lovą. Žiūrėdavau stiklu bėgančius lietaus lašelius ir įsivaizduodavau, kad tai lenktynės. Vieninteliai netikri draugai buvo tik tie nematomi. Prarydavau vaisių sėklas ir bijodavau mirti, nes medis išaugs mano pilve. Šokinėdavau prie elektros jungiklio, norėdama įrodyt kitiems, kad jau pasiekiu. Vienintelis galvos skausmas buvo tai, kad nebaigdavau žaisti kokio žaidimo lauke nes reikdavo eiti namo. Prisimenu, kai galvodavau kaip puiku būti užaugusiai..


Na,  išsiliejau šia tema. 
Tikiuosi kaip visada patiko!
Nepamirškit šypsotis! 









Ramu, ramu.. 




2014 m. liepos 29 d., antradienis

Birželis: Pagaliau vasara! Liepa: kur dingo pusė vasaros? Rugpjūtis: Nenoriu dar į mokyklą!

Labas draugai ir ne draugai. Kaip keista, grįžti čia.  Paskutinį kartą rašiau gal prieš mėnesį, bet toks jausmas, kad praėjo metai laiko.
Man reikėjo parašyti čia, senai tai dariau, pasiilgau rašymo, man tai patinka!
DABAR VASARA. Parašiau maždaug, lyg  jūs patys nežinotumėt.
Atšvenčiau savo 16! Mane nuvedė į foto centrą ir ten fotografavo, gaila neturiu nuotraukų kompiuteryje, Bet jos kabo ant sienos mano kambaryje ir mano artimųjų namuose,Tik gaila, negaliu jums parodyti  gavosi tikrai gražios. Gavau daug gėlių,
  tiksliau rožių, apie 30 ir apsivilkau suknelę, tai buvo keista, nes jų nemėgstu.. man vis atrodo, kad mano figūra kai tanko ir man netinka, gimtadienis buvo nuostabus, gavau daug dovanų, labai daug, bet ne jos svarbiausia, o artimų dėmesys, kurio man netrūko, tą dieną negalėjau liautis šypsotis.
Turiu pačią geriausią krikšto mamą! Ji ant manęs tiek daug išleido, už visus metus jaučiu. 
Beveik visą birželį lijo, pylė, krapnojo ir visai kitaip dangus leido ant mūsų vandenį, o va liepa mums atsilygino su kaupu. + 30 pavėsyje , bet karšti orai yra laimė, nes gali išsimaudyti su visais rūbais, kaip aš ir mano geriausia draugė vakar. Ji pasiėmė žarną, iš pradžių pati save išsimaudė, o po to jau manęs nepagailėjo.. buvau VISIŠKAI, KIAURAI ŠLAPIA. ir ji dar pasakė:
Kai gerai su visais rūbais išsimaudyti pačiai, bet geriausią draugę išmaudyti, dar geriau.
Taip karšta.. ypač naktimis, net miegoti neina, nes namai kaip kokia pirtis ir net atidarytas balkonas nepadeda.
Aš neskubu laidoti vasaros, juk dar visas mėnuo! Gali daug ir visko nutikti, tiesiog man rugpjūtis, kaip ilgas sekmadienio vakaras,  jau mąstom apie mokyklą, ruošiamės į ją.
Šia vasarą aš tikrai įsitikinau, kad esu save mėgstanti žaloti trauma.
Ant kojų ir rankų turiu apie 10 mėlynių ir įbrėžimų.
Tai tepant sumuštinius įsipjaunu ir neesmė, kad tą sumuštinį tepu jau 100.000.000 kartą  per savo gyvenimą  tai, neapskaičiavus jėgų,  tikrąja žodžio prasme, skrendu nuo dviračio ir net traukiant iš kompiuterio USB laidą sugebu dėti su pirštu į stalo kampą.  tik aš taip sugebu.
Na, labai tikiuosi jums sekasi labiau.
išvykusi kaip ir niekur nebuvau. Na, planuoju į Palangą, buvai Šilalei, o dar kur teks, net nežinau, nes juk dar visas mėnuo.
Rimtai, galvojau, kad ši vasara bus mano meilės vasara ir galėsiu dainuoti: o mano meilės vasara! vasara.. bet kaip visada Dievas padarė savaip ir likau viena, bet per daug neliūdžiu bus tų vaikinų, bus..  man juk 16 dar tik ir laimingai leidžiu laiką su savo pačia geriausia drauge.
Orais esu patenkinta! Net kai lyja, man patinka, toks šiltas, vasariškas lietus! Stovi ir jauti kaip lašai bėga kūnu ir jį atgaivina, geras jausmas.. kitą dieną plaukai būna kai neplauti metus, bet tą akimirką kai lyja nesvarbu.. nu taip fainiai.
Viskas kol kas gerai. 

Štai tokia mano vasara.. tiksliau,  2 jos mėnesiai, ir tikiuosi , kad tas paskutinis, nustebins mane ir bus dar visko.









Kaip visada tikiuosi, kad nesu nevykėlė rašytoja ir jums patiko. 
Šypsokitės ir NE liūdėkit!











2014 m. balandžio 12 d., šeštadienis

pajudam

Labas.
Pavasario atostogos prasidėjo ir mes vis labiau susimastome apie vasarą. 
Ir žinoma, bet dauguma pradedam mąstyti apie sportą, apie tai , kad metas ristis iš šiltų žiemos patalų į pavasarį. 
Aš nesu išimtis 
 Bėgioju. Po 3, 4 kilometrus. Net nežinau kokia iš to nauda, bet man patinka. 
Tas jausmas kai bėgant dingta blogos mintys, kai išsikraunu visiškai, kai atsipalaiduoja mintys.. man vienas iš geriausių. 
Ima  lengvas pyktis ant žmonių kai sako: 
- omg kokia aš stora, koks pilvas, kokios kojos.. 
BET TOLIAU SĖDI PRIE KOMPO SU TRAŠKUČIŲ PAKELIAIS ir nieko nedaro. Mažiau valgyk iš gerk bent litrą vandens. Eik pabėgiok. Nebūtina juk iškarto bėgti 3 kilometrų, Nubėk 600 metrų, po savaitės 800.. bet jei nieko nedarai , o sėdi ir kemši TAI IR PO TO NEVERK: jetau kokia aš stora.. pasistenk bent truputį. 
Ir už pastangas tau bus atlyginta, pamatysi. 
Aišku kiekvieno pasirinkimas ką daryti su savo kūnu, bet jei tavasis sėdėti ir valgyti kebabus, tai ir neverki paskui , kad esi tanklaivis. 

Mokykla. Negaliu patikėti , kad rugsėjo mėnesį ji man patiko. 
IR NET LABAI. 
Kėliausi su tokiu džiaugsmu! Nauja aplinka, žmonės, mokytojai.. nauji  veidai. 
Parbėgdavau iš mokyklos ir su tokia laime kitos dienos laukdavau! 
Mokykla man buvo man buvo nuostabi vieta. 
 Dabar jau ji man: gardas, konslageris, koncentracijos stovykla.  Ant tiek  lenda jau viskas. 
Mokytis taip sunku. Žinau, žinau niekas man nesakė: IEVUTE, GIMNAZIJOJE BUS LABAI LENGVA, PARAŠYS TAU UŽ GRAŽIAS AKUTES 10 IR SĖDĖSI LAIMINGA. Tas krūvis toks didelis. Kiek dienų savaitėj - tiek atsiskaitymų. Grįžti iš mokyklos pavargęs kaip darbinis arklys. Geras 2 valandas miegi, dar pavalgai, namų darbai ir vėl iš naujo viskas, 
Ta rutina, ji slegia.
ATOSTOGOS YRA  GERAI,  pamatai saulės šviesą, lauką. Susirandi gyvenimą 
Dar truputį pakentėk - tuoj vasara ♡
ŠYPSOKIS - VISKAS ĮMANOMA jei tikrai nori.
Nepavydėk tiems, kurie turi idealią genetiką, idealų kūną nuo gamtos. Nepavydėk tiems, kurie daug valgo ir nestorėja. Tai ne kieta. Kieta - tai valia. Kieta - tobulėti. Kieta - kovoti ir tapti idealiam. 



 
. 





Pavasariukas

 Labas! ;) Ir vėl rašau , nes rašymas yra mano gyvenimo pomėgis. Jau pažįstami žino kur kreiptis ,jei neišgali ko parašyti. Pavasaris ...